Tel. 8 37 79 29 85, tel./faks.: 8 37 33 15 90, 79 69 01, el. paštas: kaunas@expo.lt
Artimiausios parodos:
2019.04.04-04.06
2019.04.11-04.14
2019.10.11-10.13
Kviečiame apsilankyti statybos, interjero, apdailos medžiagų bei baldų parodoje „NAMŲ PASAULIS 2019“ balandžio 11–14 d. Žalgirio arenoje!

Įvykusios parodos

AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ MUGĖ 2016
2016-01-29 - 2016-01-29
ASU paviljonas nr. 2, Universiteto g. 10B, Akademija, Kauno r.
Aukštųjų mokyklų prisistatymai

Pranešimas žiniasklaidai: Į aukštųjų mokyklų mugę – išsirinkti geriausią profesiją [*.doc]

Straipsnis: Aukštasis mokslas tampa ne būtinybė, o siekiamybė [*.doc]

Straipsnis: Vieniems stojantiesiems – kartelė, kitiems – slenkstis [*.doc]

 

Vieniems stojantiesiems – kartelė, kitiems – slenkstis

Patiriančios nemažą darbo rinkos spaudimą parengti kuo geresnius specialistus Lietuvos aukštosios mokyklos solidarizuojasi ir įsiveda konkursinius slenksčius. Kasmet griežtėjanti valstybinė priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka taip pat skatina geresnį stojančiųjų pasirengimą studijoms.

Sausio 29 d. Aleksandro Stulginskio universiteto paviljone Nr. 2 (Universiteto g. 10B, Akademija, Kauno r.) vyks 15-oji Aukštųjų mokyklų mugė, kurioje su savo siekiais ir tikslais, studijų programomis, pasirinkimo galimybėmis ir priėmimo tvarka moksleivius, jų tėvus ir mokytojus supažindins 39 Lietuvos aukštosios mokyklos. Kauno moksleivių patogumui, į naują parodos vietą kursuos papildomi 18, 32 maršruto autobusai ir 56 maršruto mikroautobusai.

Matematika kilsteli kartelę

LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas sako, kad šių metų studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka beveik nesiskirs nuo praėjusių metų. Vienintelė naujiena – norintiems pretenduoti į valstybės finansuojamą aukštąjį mokslą atsiranda prievolė laikyti valstybinį matematikos egzaminą.

Dar viena naujiena šiemet yra ta, kad pateikti prašymus ir dokumentus studijuoti elektroniniu būdu jau galės ir iki 2010 m. bendrojo lavinimo mokyklas baigę asmenys. Visa kita lieka kaip ir ankstesniais metais: teikdami prašymus stojantieji galės pateikti iki 9-ių pageidavimų, vyks trys priėmimo etapai, po kiekvieno iš jų stojantieji gaus vieną kvietimą (į valstybės finansuojamą arba mokamą studijų vietą).

„Jau prieš dvejus metus buvo aišku ir moksleiviai iš anksto buvo informuoti, kad norint pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose ir kolegijose nuo 2016 m. reiks būti išlaikius ne tik valstybinius lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos, bet ir matematikos egzaminus (išskyrus menų studijų programas). Šių egzaminų neišlaikius durys į aukštąsias mokyklas visiškai neužsidaro, tačiau už studijas teks mokėti savo lėšomis“, – sako P. Žiliukas.

LAMA BPO duomenimis, iki šiol valstybinį matematikos egzaminą rinkdavosi maždaug 40 proc. abiturientų. „Praėjusiais metais į universitetus ir kolegijas bandė stoti apie 63 proc. tų metų abiturientų. Atmetus pretendentus į menų studijas, kurie paprastai sudaro apie 5 proc. visų stojančiųjų, tai arti 60 proc. abiturientų šiemet turės laikyti valstybinį matematikos egzaminą. Tai tikrai rimtas iššūkis“, – sako P. Žiliukas. Pasak jo, norint studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose reikia įgyti vis geresnį bendrojo lavinimo pasirengimą.

Nuo šiol visi stojantys į universitetus ir norintys gauti valstybės paramą turės būti išlaikę tris valstybinius egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos (anglų, prancūzų arba vokiečių) ir matematikos (išskyrus menų studijų programas). Stojantiems į kolegijose valstybės finansuojamas studijų programas užteks valstybinio užsienio kalbos ir matematikos egzamino bei mokyklinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino.

Pasak P. Žiliuko, dar ir kitąmet priėmimo į aukštąsias mokyklas procesas neturėtų kisti, didesnių pokyčių galima tikėtis 2018 m.

Konkursiniai slenksčiai pasiteisino

Tam, kad gautum brandos atestatą galima nelaikyti nė vieno valstybinio brandos egzamino, ir šia sąlyga, LAMA BPO duomenimis, pasinaudoja kelios dešimtys procentų abiturientų.

„Šie mokiniai paprastai laiko mokyklinius lietuvių kalbos ir literatūros bei technologijų egzaminus. Tokie abiturientai universitetuose ir kolegijose gali pretenduoti tik į mokamas studijų vietas. Tačiau nuo šiemet prieinamumas prie valstybės nefinansuojamų studijų pasunkės, nes universitetai reikalaus būti išlaikius bent vieną valstybinį egzaminą. Taip pat visi universitetai įsiveda minimalius konkursinio balo slenksčius (ne mažiau kaip 2 balai), o kolegijoms rekomenduojama turėti nemažesnį nei 1,2 balo konkursinį slenkstį“, – sako P. Žiliukas.

Anot jo, jau pernai kai kurios aukštosios mokyklos tai praktikavo ir dėstytojai greitai pajuto naudą – į grupes susirinko aukštesnį bendrąjį išsilavinimą turintys studentai.

„Visada aktuali diskusija, ar kokybė, ar pinigai, ar tik aukštojo mokslo imitacija. Turėtų būti saikas, galbūt šiemet, po pernykščių pasibandymų, bus žengtas solidaresnis žingsnis ir šią papildomą kartelę užsidės visos aukštosios mokyklos“, – viliasi LAMA BPO prezidentas.

Skaičiuojama, kad dėl demografinių rodiklių šiemet į aukštąsias mokyklas studijuoti atvyks 9 proc. mažiau abiturientų, dėl šios priežasties maždaug 5 proc. mažėja valstybės finansavimas (studijų krepšeliams, studijų stipendijoms ir tiksliniam finansavimui), išskyrus informatikos studijas, kurioms finansavimas didinamas apie 50 proc.

„Studijų kaina pakito nedaug, kiekviena studijų programa pabrango maždaug 20-30 Eur“, – sako P. Žiliukas.

Svarbu – palikti sau galimybę

Tiksliai sužinoti ir gauti konkrečių patarimų, kokius egzaminus reikia išlaikyti ir kokį konkursinį balą pasiekti norint įstoti į norimą studijų programą, bus galima Aukštųjų mokyklų mugės metu. Pasitikrinti savo galimybes įstoti į vieną ar kitą studijų programą moksleiviai taip pat gali pasinaudodami konkursinio balo skaičiuokle internete. „Jeigu yra abejonių dėl konkrečių studijų, labai verta aplankyti Aukštųjų mokyklų mugę ir joje iš pirmų lūpų gauti kvalifikuotus atsakymus. Kai ateis prašymų teikimo metas reiks labai aiškiai žinoti savo prioritetus“, – pažymi P. Žiliukas.

Didžiausias LAMA BPO prezidento patarimas abiturientams – laikyti valstybinius brandos egzaminus, kad stojant į aukštąsias mokyklas užtikrintum galimybę gauti valstybės paramą. „Taip pat labai svarbu pasikliauti savimi ir savo norus vertinti kritiškai. Ir žinoma, nepražiopsoti priėmimo etapų, kai prašoma patvirtinti savo duomenis. Brandos egzaminų laikymas ir būsimų studijų pasirinkimas – labai atsakingas gyvenimo momentas“, – pažymi P. Žiliukas.